Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos Telšių rajono susivienijimas surengė konferenciją „Švietimo problemos Telšių rajone įgyvendinant mokyklų pertvarkos planą“. Konferencijoje dalyvavo mokyklų, vaikų lopšelių-darželių atstovai, Seimo narys Valentinas Bukauskas, Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Jesinas, vicemeras Vytautas Kleiva, Švietimo skyriaus vedėja Danutė Mažeikienė.
Pertvarkos plano ydos

Telšių rajono susivienijimo pirmininkė Zofija Jesinienė priminė, kad beveik lygiai prieš dvejus metus buvo patvirtintas rajono švietimo sistemos pertvarkos planas. Anuomet jis kėlė daug ginčų ir nerimo. Pasak Z.Jesinienės, dabar aiškėja šio plano ydos. Didžiausia problema — mokytojų įdarbinimas ir perkvalifikavimas. „Artėja nedarbas ir į mokytojų bendruomenę“, — liūdnai perspėjo Z.Jesinienė.
Jos manymu, nedarbo grėsmę galima sušvelninti arba sumažinti perskirstant mokytojams krūvius, reguliuojant moksleivių srautus. 2009-2010 metais rajone švietimo darbuotojų atlyginimai sumažėjo 10-13 procentų. Z.Jesinienė priminė, kad būtent profsąjunga prieš sunkmetį dar spėjo pasiekti mokytojų atlyginimo padidinimo. Jei ne ši pergalė, dabar mokytojų atlyginimai būtų dar mažesni.
Pasak Z.Jesinienės, vienoms mokykloms „moksleivio krepšelio“ pakanka, kitoms — trūksta. Šią problemą galima išspręsti mokinių pasiskirstymo po mokyklas srautų reguliavimu. Neretai iš miestelių mokyklų tėvai veža savo vaikus mokytis į Telšius, nors, pasak Z.Jesinienės, vaikai ne prastesnį išsilavinimą gali gauti vietoje. Z.Jesinienės teigimu, jei vietoje yra mokykla, nereikėtų finansuoti moksleivių vežimo į kitas mokyklas.
Deja, pavertus vaikus finansiniais objektais, tarp mokyklų kilo konkurencija, kuri labiausiai nenaudinga nedidelėms kaimo mokykloms — joms gresia nunykimas.
Pilna problemų yra ir vaikų lopšeliuose-darželiuose. Jų darbuotojų atlyginimai nedideli, bet sunkmečiu buvo dar labiau sumažinti. Pasak Z.Jesinienės, parengus naują Švietimo įstatymo redakciją, atsirado viltis, kad miesteliuose galės išlikti vidurinės mokyklos.
 Vadovams žėrė priekaištus

Konferencijos dalyviai žėrė rajono valdžiai priekaištus vieną po kito. Privatininkai veža vaikus autobusais, kurie dažnai genda. Kai kas juokavo, kad vaikų vežimo kaina tokia didelė, jog juos vežančios firmos dar turėtų jiems pasiūlyti kavos. Suseno kai kurie mokykliniai autobusiukai, o naujų negaunama. Varnių gimnazijos pastato vidaus patalpos neremontuotos pusę amžiaus. Gaila, bet taip yra ne vienoje mokykloje. Pernai buvo remontuojami kai kurie miesto vaikų lopšelių-darželių pastatai. Sienos išdažytos baltai, neplaunamais dažais. Akivaizdu, kad jos greitai susitepa. Be to, vietomis tie dažai jau lupasi, sudėti prasti klozetai, kriauklės, čiaupai ir panašiai. Štai čia įdomu: ar iš tikrųjų stengtasi kuo daugiau ir pigiai padaryti, ar darbai atlikti už normalias kainas, bet prastai?
„Ateities“ vidurinės mokyklos profsąjungos komiteto pirmininkė Lina Dijokienė nors ir alegoriškai, bet stipriai įgėlė rajono švietimo sistemos vadovams. L.Dijokienė leido suprasti, kad V.Kleiva ir D.Mažeikienė kaip kino filme vaizduoja „gerą ir blogą“ policininką. Esą vicemeras aiškina, kad Savivaldybė delsė vykdyti mokyklų tinklo pertvarkos planą, o D.Mažeikienė gailisi, kad daug laiko prarasta. Iš tikrųjų V.Kleiva neretai vaidina užjaučiantis pedagogus, jiems pritariantis, o D.Mažeikienė reiškiasi kaip uoli biurokratė. Šiek tiek papildant L.Dijokienės palyginimus, galima pasakyti, kad rajono valdžia po žodžių junginiu „švietimo tinklo optimizacija“ slepia ketinimus kuo daugiau sutaupyti mokyklų ir vaikų ugdymo sąskaita. Pasak L.Dijokienės, kai kurios mokyklos ir dalis pedagogų yra proteguojami, taip kiršinami švietimo sistemos darbuotojai. „Šios pertvarkos vykdytojai gerai išmoko pamoką: kas skaldo, tas valdo“, — sakė L.Dijokienė. Ji rajono švietimo vadovams tiesiai šviesiai pareiškė: „Kiek šio projekto (mokyklų pertvarkos plano. Red.) gerųjų punktų galima išvardinti? Bet supriešinti, neužtikrinti rytdiena mokytojai –– išpurenta dirva korupcijai. Perkama ir parduodama viskas: ir mokytojo vieta, ir mokinuko kėdė“.
Konferencijoje pastebėta, kad jauni mokytojai verčiami persikvalifikuoti arba netenka darbo, o pensininkai lieka dirbti. Viena mokytoja, auginanti tris vaikus, pasakojo liūdną savo istoriją. Kaimo mokykloje likusi be darbo, gavo tik mokytojo padėjėjo vietą. Švietimo skyriuje jai šiurkščiai pareiškė: „Turite darbą ir džiaukitės“.
Per sunkmetį buvo sumažinti koeficientai vaikų lopšelių-darželių darbuotojams. Pagerėjus situacijai, spalio mėnesį žmonės raštu kreipėsi į Savivaldybę dėl šios problemos, tačiau iki šiol nė atsakymo negavo. Tai aiškiai rodo, koks iš tikrųjų, o ne rinkiminis yra rajono politikų dėmesys žmonėms.
Konferencijos dalyviai patvirtino rezoliuciją, kurioje išdėstyti pasiūlymai valdžiai. Reikia pastebėti, kad tokie ir panašūs pasiūlymai teikiami nebe pirmą kartą, tačiau nei vicemeras V.Kleiva, nei Švietimo skyriaus vedėja D.Mažeikienė, vaidindami gerąjį ir blogąjį policininkus, rimtai spręsti švietimo problemų nenusiteikę. Rezoliucijoje reikalaujama užtikrinti tinkamą ugdymo procesą, švietimo įstaigoms skirti pakankamai pinigų, steigti naujas darbo vietas, reguliuoti pedagogų darbo krūvius bei moksleivių pasiskirstymo po mokyklas srautus ir panašiai.

kalzem.visiems.lt